Kiekvienas, kas norsyk gyvenime pajuto tą keistą jaudulį prie ekrano, žino, kad „Book of Ra“ istorijos Lietuvoje - tai ne tik apie laimėjimus. Tai apie netikėčiausias akimirkas, kai kavinukas vos neišpiltas ant klaviatūros, o kaimynas jau beldžia į sieną, nes tavo riksmai girdisi per tris aukštus. Čia mes renkame būtent tokias istorijas - tikras, bet anonimiškas, su humoru ir be jokių skaičių. Štai vienas tipiškas lietuviškas posakis, tinkantis čia: „Kai pagauni devynias, atrodo, net katinas šypsosi.“ Taip, čia visko būna - nuo keistų sutapimų iki juokingų nesusipratimų, bet svarbiausia, kad kiekviena istorija turi savo dvasią. Skaitykite ir šypsokitės - juk gyvenimas, kaip ir žaidimas, pilnas staigmenų.

Kai pensininkė iš Ukmergės privertė suktis net stalą

Ona, buvusi mokytoja iš Ukmergės, dažniausiai atsisėsdavo prie kompiuterio tik po to, kai išvesdavo šunį ir išgerdavo ramunėlių arbatą. Vieną lietingą antradienį ji nusprendė, kad laikas pailsėti nuo televizoriaus ir paspausti kelis mygtukus. Ji nebuvo iš tų, kurie skuba - lėtai, su pertraukomis, tarsi skaitydama romano puslapį. Ir tada ekrane atsirado kažkas, ko ji nesitikėjo. Trys simboliai sustojo vietoje, o paskui viskas pradėjo drebėti.

„Maniau, kompiuteris užlūžo“, - juokėsi Ona vėliau. Tačiau realybė buvo kitokia. Ji atsitrenkė į sėkmę, kurią galima pavadinti tik mitiniu pabėgimu iš kasdienybės. Žinoma, ji neketino jokiu būdu pabėgti nuo realybės, bet tas jausmas, kai ekranas tarsi šoka prieš akis - nepamirštamas. Kaimynė Aldona, pamačiusi Onos veidą, paklausė: „Ar vėl laimėjai katiną?“. Bet čia buvo kažkas daugiau. Ona pati sako, kad tai buvo tarsi tos dienos stebuklas, kai lietus liovėsi lyg pagal užsakymą. Ir nors skaičių ji nemėgsta minėti, to vakaro šypsena išliko ilgam.

Vairuotojas iš Klaipėdos ir ta keista naktis, kai dingsta laikas

Gintaras, taksi vairuotojas iš Klaipėdos, po varginančios pamainos dažnai atsipalaiduodavo namuose su kava be kofeino. Vieną vėlyvą naktį, grįžęs iš uosto, jis pasijuto keistai - tarsi kažkas trauktų prie telefono. Jis nebuvo žaidėjas, bet taip jau susiklostė, kad atsidūrė prie online book of ra. Pradėjo vos sukdamasis, dar pusiau miegodamas. Ir tada įvyko kažkas, ko jis negalėjo paaiškinti.

„Pradėjau žiūrėti ir galvojau: ar čia aš jau sapnuoju, ar man smegenys sugedo?“, - pasakojo Gintaras. Tą akimirką jis pamiršo, kad lauke pliaupia lietus, o rytą vėl reikės keltis anksti. Kai simboliai pradėjo kristi vienas po kito, jis jautė, kaip adrenalinas kyla tarsi banga. Gintaras juokiasi, kad dabar dažnai sako: „Kartais naktį geriau neiti miegoti, jei nesi pasiruošęs netikėtumui.“ Klaipėdoje šis pasakojimas tapo savotiška legenda - juk taksi vairuotojai retai dalijasi tokiomis akimirkomis. Bet kai jau dalijasi, tai su tokiu humoru, kad net žuvėdros nusijuokia.

Vilniaus ofiso darbuotoja ir failas pavadinimu „Ataskaita“

Jurgita, dirbanti vienoje didelių Vilniaus įmonių, visada buvo tvarkinga ir organizuota. Jos darbo stalas - švarus, o dokumentai - sudėlioti pagal abėcėlę. Tačiau per pietų pertrauką, kai kolegos išeidavo kavos, ji atidarydavo naršyklėje slaptą skirtuką. Tas skirtukas vadinosi „Book of Ra nemokami sukimai“ - tiesiog norėjo atsipalaiduoti. Vieną dieną, kai bosas buvo komandiruotėje, ji nusprendė, kad gali leisti sau šiek tiek daugiau.

Ir tada įvyko katastrofa. Ji pradėjo sukti, ir ekranas pradėjo elgtis keistai - tarsi jis pats gyventų savo gyvenimą. Jurgita pamiršo, kad garsas įjungtas, ir kai atsirado trys knygos, jos riksmas nuskambėjo per visą atvirą erdvę. Kolega Tomas, bėgdamas nuo kopijuoklio, suklupo ir išpylė kavą ant savo marškinių. „Galvoju, dabar mane atleis“, - juokiasi Jurgita. Bet vietoj to ji gavo netikėtą dovaną - ne tik iš žaidimo, bet ir iš gyvenimo. Tą popietę ji suprato, kad kartais verta paleisti kontrolę ir tiesiog juoktis iš to, kas atrodo neįmanoma. Ir nors niekas nesužinojo, kas ten iš tikrųjų įvyko, dabar Ji kiekvieną kartą, kai kas nors klausia apie jos „ataskaitas“, šypsosi paslaptingai.

Studentas iš Kauno, kuris pamiršo, kad laikas bėga

Martynas, trečio kurso studentas iš Kauno, gyveno pagal grafiką: paskaitos, kavinė, miegas. Tačiau vieną naktį, kai visi draugai buvo išėję į vakarėlį, jis liko namuose su pica ir planšete. Jis atidarė book of ra 6 free slot, manydamas, kad tai tik pramoga tarp egzaminų slogučių. Pradėjo lėtai, be jokio tikslo - tiesiog norėjo nuimti stresą.

Ir tada laikas tarsi sustojo. Martynas sako, kad neatkreipė dėmesio, kaip prabėgo trys valandos. Keturi šunyčiai prikėlė jį iš letargo: „Draugužiai, aš čia šiek tiek nustebau.“ Kai jis pagaliau pažvelgė į laikrodį, lauke jau švito. Jis paskambino draugui, kuris paklausė: „Tu tikrai vis dar prie to book of ra lietuva?“. Bet Martynui tai buvo ne tik apie žaidimą - tai buvo akimirka, kai jis pamiršo visus rūpesčius ir tiesiog gyveno tuo, ką matė ekrane. Nors kitą dieną paskaitoje jis beveik užmigo, ta patirtis liko kaip keistas, bet malonus prisiminimas. Dabar jis dažnai sako: „Jei jau naktį neina miegoti, tegul bent būna įdomu.“ Ir tai tapo jo namų aksioma.